36-asis kalėdinis bėgimas

Pasiruošimas. Rugsėjo mėnesį prabėgęs Vilniaus maratoną, užsidegiau bėgimu kaip reikiant. Vos spėjęs pailsinti nustekentus raumenis, jau kūriau planus apie tai, kad šiemet būtų puiku sudalyvauti dar viename maratone. Deja patrauklaus varianto rasti nepavyko, todėl teko nusiraminti ir užbaigti metus ramiai. Kalėdinis bėgimas tam kuo puikiausiai tiko. Distancijos norėjau kuo ilgesnės, todėl pasirinkau ilgiausią galimą – 12 km trasą. Lapkritį besilsėdamas Kanaruose turėjau laiko paskaitinėti profesionalių bėgikų knygas apie pasiruošimą maratonui, kurios stipriai pakeitė mano supratimą apie bėgimą ir pasiruošimą varžyboms. Nors knygos buvo orientuotos į tradicinę 42.195 distanciją, modifikavęs išdėstytus principus susidariau programą dvylikai kilometrų. Norint siekti gerų rezultatų pasiruošimui reikėjo 8 savaičių, tačiau aš turėjau tik 5. Taigi kibau į darbą. Likus dviem savaitėms atlikau kontrolinį 6 km bėgimą ir pats likau nustebintas savo formos. Įvairios internetinės skaičiuoklės man prognozavo, kad 12 km turėčiau nubėgti per 49 – 50 minučių. Tokias prognozes vertinau skeptiškai: žinojau, kad kalėdinėje trasoje bus įvairių kalniukų, kad bėgti teks minioje pro kurią prasibrauti užima nemažai laiko, kad iš vakaro būsiu sočiai pavalgęs ne pačio geriausio bėgimui kalėdinio maisto ir pan. Todėl nusistačiau du tikslus: minimalų - 55 minutės ir maksimalų tai ką prognozavo skaičiuoklės, papildomai įvertinant minią, kalniukus ir maistą – 51 – 52 min. Kūčias ir kalėdas sutikau ramiai. Nuo darbų buvau taip pavargęs, kad šventės neteikė jokio džiaugsmo. Girtuokliauti irgi negalėjau, taigi apsiribodavau viena taure vyno. Maisto aišku netaupiau..

Bėgimas. Šūvis. Minia pajuda. Negaliu suprasti, kodėl lėti bėgikai visada stengiasi atsistoti kuo arčiau starto linijos. Šį kartą geltonųjų LiCS armija neduoda įsibėgėti. 300 – 400 metrų tenka bėgti kamščio sąlygomis. Prasibrovęs skuodžiu į priekį ir lenkiu visus iš eilės. Maždaug už kilometro pasiekiu savo tempo bėgikų grupę su kuria, kaip vėliau paaiškės, bėgsiu iki pat finišo be didesnių pokyčių. Kirsdamas 2 km žymą pažiūriu į laikrodį – 07:53! Matyt man galvoj negerai, taip ir neišmokau bėgti. Įvertinant startą ir kamštį skaičiuoju, kad čia turėčiau būti daugiau kaip už pusės minutės. Su tokiu tempu nieko gero nebus. Žiūriu pulsą: 175 – 180 - blogai! 12 km trasą reikia bėgti ant laktato ribos (angl. lactate treshold), o aš varau ant VO2 max. Smegenys sako lėtink tempą, bet kojos neklauso. Prisigretinęs prie bėgikų grupės varau iš paskos ir nors tu ką. Ties 4 km pradeda šnekėti silkės prisivalgęs pilvas. Žinau ką tai reiškia. Tas dalykas anaiptol nedžiugina, visgi į tokias sąlygas patenku nebe pirmą kartą, todėl gerai žinau kiek galiu atlaikyti - finišą turėčiau pasiekti. Ties 5 km ima sekti jėgos, akivaizdu, kad tempas buvo per didelis. Tačiau nuo bėgikų grupes neatsilieku, matyt jiems irgi adrenalinas davė į galvą ir per daug į varžybas įsitraukė. Tempas šiek tiek krenta, bet nestipriai. Bėgti iš tikro sunku. Kankinuosi maždaug iki 9 km. Tiek užtenka, kad atsigaučiau. Jaučiu, kad vėl galiu didinti tempą. Šiek tiek pakeliu greitį ir laikau jį stabilų. Finišuoti pavyksta užtikrintai. Oficialus laikas skelbia, kad trasą įveikiau per 49:49. Kilometro tempas 04:09. Vidutinis pulsas – 178 – beprotis. Esu patenkintas, manau, kad prabėgau praktiškai ant savo šiandienių galimybių ribų. Kas toliau? Kitų metų pagrindinis planas – Rygos maratonas. Iki jo, bandysiu sudalyvauti keliose trumpesnėse distancijose. Bet kol kas nieko konkretaus.

Kalėdos ristele

Kalėdų  vakarą išlydėjus paskutinius svečius ir suplovus indus šventė mums nesibaigė o tik prasidėjo. Didžiam tėvų nusivylimui, bėgimo nepamiršom ir per Kalėdas: dalyvavome tradiciniame Kalėdiniame bėgime ir bandėm įveikti  12 km trasą. Renginio organizatoriai žadėjo prizus ne tik greičiausiems, bet ir originaliausiai apsirengusiems. Nors aš ir labai mėgstu persirengimo karnavalus, tik pagrindinis prizas (Impuls 3 mėn. abonementas)  padrasino mane pasistengti. Šiuos karnavalus aš mėgstu dėl to, kad persirengę žmonės kažkaip labiau atsipalaiduoja, susikuria puikią atmosferą. Tačiau jei persirengia tik keli iš daugelio, sutikim, jiems nėra labai jauku.  Taigi net pasiruošus aprangą, visą rytą dvejojau, rengtis ja ar bėgti su įprastais drabužiais. Tik didžiulis Mariaus paskatinimas ir palaikymas atitempė baltai pasirėdžiusią snieguolę į raudonikių bėgikų būrį. Iki pat starto pradžios viduje kirbėjo neramumas,skrandis neleido savęs pamiršti. Tačiau pradėjus bėgti prasidėjo linksmi kitų bėgikų linkėjimai, komplimentai ir šiaip puiki nuotaika. (Iš kart atsiprašau visų bėgikų, su kuriais nepavyko normaliai susišnekėti. Ausis buvau užsikimšusi kaip reikiant: muzikos ausinuku, peruku ir kad maža nepasirodytu – peruką prispaudžiau galvos juosta…) Aišku po naktinių bėgimo pasiruošimų,  ir jau TAIP atkreipus į save dėmesį, norėjosi ir prabėgti ne pačiu prasčiausiu tempu. Čia didžiausią AČIŪ norėčiau pasakyti vienam bėgikui – Kalėdų seneliui. Pradžioj bėgimo pasilabinom, bet ir toliau neišsiskyrėm. Nors aš įpratus bėgioti viena, bet kai kažkas bėga šalia nuolatos, savaime priverčia pasitempti ir neatsilikti.  Bėgdama šiek tiek greitesniu tempu nei įpratus, paskutiniais kilometrais švokščiau kaip garvežys, ‘balerinos’ sijonas spaudė pilvą ir trukdė kvėpuoti, galva kaito kaip ‘petelnia’ nuo sintetinių plauku kupetos. Dievaži, tikėjausi bent minusinės temperatūros per Kalėdas, o buvo +6 ! Kol aš puškavau po menkiausios įkalnės, mano juodakasis Kalėdų senelis dalino vaikams saldainius, mojavo ne tik praeinantiems, bet ir pravažiuojantiems. Nors ir visai neuždusęs, į priekį nesiveržė tik toliau atkakliai visiems dalino gerą nuotaiką.  Taigi mano bėgimo atmosfera pranoko bet kokius lūkesčius :) Galvodama apie finišą nerimavau dėl kopimo į Mindaugo tiltą –bijojau kad po jo  mano bėgimas bus panašesnis į ėjimą.  Atrodo 12 km ne tokia trasa kurią garbinga pabaigti ėjimu. Tačiau akys dar plačiau prasivėrė įkopus i Mindaugo tiltą: bėgdama pirmąjį ratą net nepastebėjau, kad Finišas apsistojęs įkalnės viršuje... Tačiau dosnusis Kalėdų senelis, kišenėj nešėsi ne tik saldainius, bet ir mano energijos likučius.  Jo paskatinimai padėjo sukaupti paskutines jėgas įveikti Finišą. Taigi 12 k  įveikiau per  01:02:53

Kadangi su Marium bėgom tą pačią trasą, jis manęs jau laukė, pats parodęs puikų rezultatą: 00:49:49.

Žodžiu Kalėdinis bėgimas tikrai nuostabus renginys, kurio metu mes gavome šauniausią Kalėdinę dovaną: puikią nuotaiką, energijos dozę, draugiškumą ir palaikymą. Ech, kokie šaunūs tie Lietuviai :)

Ir tiesa: galų gale laimėjau 3 mėn. Impulso abonemetą!!!! Jeee!!! Ate tamsūs pėsčiųjų takeliai! Ate šąlantis užpakali! Ir ate palaidi šunys!!! Na.. pastarųjų pavasarį vistiek teks atsiprašyti.. 

P.S. Pradžiai įdedu tik vieną nuotrauką su linksmuoju juodakasiu ‚seneliu‘ - Tadu Astrausku, tačiau, jei sužvejosiu daugiau, papildysiu galeriją :)